Pastaraisiais metais žaidimų pramonė pastebėjo nepaprastą poslinkį į pasakojimų pagrįstą patirtį, kai pasakojimai kartu su žaidimo mechaniku užima svarbiausią vietą. Žaidėjai vis dažniau siekia gilesnių emocinių ryšių ir svaiginančios patirties, kūrėjai reaguoja kurdami turtingus pasakojimus, kurie žavisi auditoriją. Šis straipsnis gilinasi į pasakojimų orientuotų žaidimų augimą, nagrinėjant jų poveikį žaidėjų įsitraukimui ir pasakojimo raidą žaidimų peizaže.
Pasakojami žaidimai pabrėžia pasakojimą, charakterio ugdymą ir žaidėjų pasirinkimą, sukuriant daugialypę patirtį, peržengiančią tradicinį žaidimą. Tokie pavadinimai kaip „Paskutinis iš mūsų“, gyvenimas yra keistas, o Detroitas: Tapkite žmogumi, parodė pasakojimų galią žaidimuose, audžiant sudėtingus pasakojimus, kurie rezonuoja su žaidėjais. Šie žaidimai kviečia žaidėjus žengti į gausiai išsivysčiusių personažų batus, užmezgdami emocinius ryšius, dėl kurių žaidimo patirtis daro dar labiau įtaką.
Vienas iš pagrindinių elementų, kurie daro pasakojimų orientuotus žaidimus taip įtikinamai, yra žaidėjų agentūra. Skirtingai nuo įprastų žaidimų, kuriuose žaidėjai eina linijiniu keliu, pasakojimų orientuoti pavadinimai dažnai teikia pasirinkimus, kurie daro įtaką siužeto ir charakterio rezultatams. Šis agentūros jausmas įgalina žaidėjus, leidžiančius jiems formuoti savo patirtį, remiantis jų sprendimais. Pavyzdžiui, gyvenime yra keista, žaidėjai gali pasirinkti, kurie daro įtaką santykiams ir pakeisti istorijos eigą, ir tai lemia kelias galūnes. Ši išsišakojusi pasakojimo struktūra padidina pakartojamumą, skatina žaidėjus ištirti skirtingus rezultatus ir giliau įsitraukti į žaidimą.
Emocinis gylis, rastas pasakojimų orientuotuose žaidimuose, yra dar vienas veiksnys, išskiriantis juos. Kūrėjai vis labiau orientuojasi į charakterio raidą ir ryšius, kurdami sudėtingas asmenybes, su kuriomis žaidėjai gali susieti. Paskutiniame iš mūsų žaidėjai Joelio ir Ellie akimis patiria post-apokaliptinį pasaulį, užmezgdami emocinį ryšį su savo kovomis ir triumfu. Šį ryšį dažnai dar labiau sustiprina žaidimo kinematografija, balso vaidyba ir muzika, kuri kartu veikia, kad sukurtų svaiginančią patirtį, kuri rezonuoja asmeniniame lygmenyje.
Augant pasakojimų skatinamų išgyvenimų poreikiui, didėja ir eksperimentas su pasakojimo formatais. Kūrėjai stumia tradicinių pasakojimų ribas, įtraukdami elementus iš įvairių terpių, tokių kaip filmas ir literatūra. Tokie žaidimai kaip „Firewatch“ ir tai, kas liko Edith Finch, naudojasi aplinkos pasakojimu, kur žaidėjai atskleidžia pasakojimą tyrinėdami ir atraddami, o ne per dialogą. Šis požiūris skatina smalsumo jausmą ir skatina žaidėjus bendrauti su žaidimų pasauliu giliau.
Be to, žaidimų kūrėjų ir rašytojų bendradarbiavimas tampa vis labiau paplitęs. Kai pasakojimai žaidimuose tampa vis sudėtingesni, daugelis studijų samdo profesionalius rašytojus ir pasakojimo dizainerius, kad būtų galima sukurti įtikinamus scenarijus ir dialogus. Šis bendradarbiavimas padeda užtikrinti, kad pasakojimai rezonuotų su žaidėjais, išlaikant darną su žaidimo mechaniku. Tokie žaidimai kaip „HellBlade: Senua“ auka buvo naudingi šiam bendradarbiavimui, sukūrus galingą pasakojimą, kuriame nagrinėjamos sudėtingos temos, tokios kaip psichinė sveikata ir trauma.
„Indie Games“ augimas taip pat vaidino svarbų vaidmenį pasakojimų skatinamame judėjime. Nepriklausomi kūrėjai dažnai turi laisvę ištirti unikalias pasakojimo koncepcijas, kurių gali vengti didesnės studijos. Tokie pavadinimai kaip „Celeste“ ir „Oxenfree“ parodo, kaip indie žaidimai gali spręsti asmenines ir emocines temas, giliai rezonuojančius su žaidėjais. Šių žaidimų sėkmė rodo, kad įtraukiantis pasakojimai gali klestėti ne dėl pagrindinių žaidimų suvaržymų, siūlant naujas perspektyvas ir novatoriškus pasakojimo metodus.
Pasakojamų žaidimų prieinamumas yra dar vienas svarbus veiksnys, prisidedantis prie jų populiarumo. Tobulėjant technologijoms, daugiau žaidėjų gali patirti šiuos žaidimus įvairiose platformose, įskaitant pultus, kompiuterius ir mobiliuosius įrenginius. Šis prieinamumas praplečia auditoriją ir leidžia daugiau žmonių įsitraukti į svaiginančius pasakojimus. Be to, tokių srautinių platformų, kaip „Twitch“ ir „YouTube“, kilimas sukūrė galimybes pasakojimų orientuotiems žaidimams pasiekti platesnę auditoriją. Žiūrovai gali patirti istorijas per tiesioginius srautus ar vaizdo įrašus, dar labiau skatindami susidomėjimą šiais pavadinimais.
Žvelgdami į ateitį, virtualios realybės (VR) technologijos integracija turi įdomų pasakojimo žaidimų potencialą. VR gali sustiprinti pasakojimą, panardindamas žaidėjus į visiškai realizuotus pasaulius, leisdamas jiems patirti pasakojimus precedento neturinčiais būdais. Tokie žaidimai kaip „Half-Life“: „Alyx“ parodo VR potencialą sukurti interaktyvią pasakojimų patirtį, kuri žavisi žaidėjais. Toliau tobulėjant „VR“ technologijai, galime tikėtis naujoviškesnių pasakojimų orientuotų pavadinimų, kurie pasitelkia šią terpę, kad suteiktų nepamirštamą patirtį.
Taip pat akivaizdi bendruomenės įsitraukimo į pasakojimų skatinamų žaidimų raidą svarba. Daugelis kūrėjų projektavimo proceso metu aktyviai ieško žaidėjų atsiliepimų, leisdami bendruomenei daryti įtaką pasakojimo pasirinkimui ir personažo lankai. Šis bendradarbiavimas ne tik skatina žaidėjų nuosavybės jausmą, bet ir užtikrina, kad galutinis produktas rezonuotų su auditorija. Įtraukdami žaidėjus į pasakojimo plėtros procesą, kūrėjai gali sukurti patirtį, kuri jaučiasi asmeniškai ir prasminga.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pasakojimų orientuotų žaidimų augimas yra reikšminga žaidimų pramonės evoliucija. Prioritetų nustatymas pasakojimui, charakterio ugdymui ir žaidėjų agentūrai, kūrėjai rengia svaiginančią patirtį, kuri rezonuoja su žaidėjais emociniu lygmeniu. Technologijoms tobulėjant ir turtingų pasakojimų paklausa ir toliau auga, galime tikėtis, kad ateityje pamatysime dar novatoriškesnius pasakojimo metodus. Pasakojami žaidimai ne tik keičia mūsų žaidimo būdą; Jie iš naujo nustato žaidimų, kaip pasakojimo ir ryšio terpės, potencialą.
